Definify.com
Definition 2024
įkalbėti
įkalbėti
Lithuanian
Verb
įkalbė́ti (third-person present tense į̃kalba, third-person past tense įkalbė́jo)
Conjugation
conjugation of įkalbėti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
įkalbu | įkalbi | įkalba | įkalbame, įkalbam |
įkalbate, įkalbat |
įkalba | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
įkalbėjau | įkalbėjai | įkalbėjo | įkalbėjome, įkalbėjom |
įkalbėjote, įkalbėjot |
įkalbėjo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
įkalbėdavau | įkalbėdavai | įkalbėdavo | įkalbėdavome, įkalbėdavom |
įkalbėdavote, įkalbėdavot |
įkalbėdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
įkalbėsiu | įkalbėsi | įkalbės | įkalbėsime, įkalbėsim |
įkalbėsite, įkalbėsit |
įkalbės | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
įkalbėčiau | įkalbėtum, įkalbėtumei |
įkalbėtų | įkalbėtumėme, įkalbėtumėm, įkalbėtume |
įkalbėtumėte, įkalbėtumėt |
įkalbėtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | įkalbėk, įkalbėki |
teįkalba, teįkalbie |
įkalbėkime, įkalbėkim |
įkalbėkite, įkalbėkit |
teįkalba, teįkalbie |
||
dalyviai of įkalbėti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | įkalbąs, įkalbantis | įkalbamas |
| past | įkalbėjęs | įkalbėtas |
| past frequentative | įkalbėdavęs | — |
| future | įkalbėsiąs, įkalbėsiantis | įkalbėsimas |
| participle of necessity | — | įkalbėtinas |
pusdalyvis of įkalbėti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | įkalbėdamas |
padalyviai of įkalbėti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | įkalbant |
| past adverbial | įkalbėjus |
| past frequentative adverbial | įkalbėdavus |
| future adverbial | įkalbėsiant |
būdinys of įkalbėti
| manner of action participle | įkalbėte, įkalbėtinai |
|---|---|