Definify.com
Definition 2024
įvalgyti
įvalgyti
Lithuanian
Verb
įválgyti (third-person present tense įválgo, third-person past tense įválgė)
Conjugation
conjugation of įvalgyti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
įvalgau | įvalgai | įvalgo | įvalgome, įvalgom |
įvalgote, įvalgot |
įvalgo | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
įvalgiau | įvalgei | įvalgė | įvalgėme, įvalgėm |
įvalgėte, įvalgėt |
įvalgė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
įvalgydavau | įvalgydavai | įvalgydavo | įvalgydavome, įvalgydavom |
įvalgydavote, įvalgydavot |
įvalgydavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
įvalgysiu | įvalgysi | įvalgys | įvalgysime, įvalgysim |
įvalgysite, įvalgysit |
įvalgys | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
įvalgyčiau | įvalgytum, įvalgytumei |
įvalgytų | įvalgytumėme, įvalgytumėm, įvalgytume |
įvalgytumėte, įvalgytumėt |
įvalgytų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | įvalgyk, įvalgyki |
teįvalgo, teįvalgai |
įvalgykime, įvalgykim |
įvalgykite, įvalgykit |
teįvalgo, teįvalgai |
||
dalyviai of įvalgyti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | įvalgąs, įvalgantis | įvalgomas |
| past | įvalgęs | įvalgytas |
| past frequentative | įvalgydavęs | — |
| future | įvalgysiąs, įvalgysiantis | įvalgysimas |
| participle of necessity | — | įvalgytinas |
pusdalyvis of įvalgyti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | įvalgydamas |
padalyviai of įvalgyti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | įvalgant |
| past adverbial | įvalgius |
| past frequentative adverbial | įvalgydavus |
| future adverbial | įvalgysiant |