Definition 2025 
		
        
                    Tibor
            
      
      Tibor
      
Hungarian
Etymology
From Latin Tiberius.
Pronunciation
-  IPA(key): [ˈtibor]
-  Hyphenation: Ti‧bor
Proper noun
Tibor
-  A male given name.
Declension
| Inflection (stem in -o-, back harmony) | 
|---|
|  | singular | plural | 
| nominative | Tibor | Tiborok | 
| accusative | Tibort | Tiborokat | 
| dative | Tibornak | Tiboroknak | 
| instrumental | Tiborral | Tiborokkal | 
| causal-final | Tiborért | Tiborokért | 
| translative | Tiborrá | Tiborokká | 
| terminative | Tiborig | Tiborokig | 
| essive-formal | Tiborként | Tiborokként | 
| essive-modal | — | — | 
| inessive | Tiborban | Tiborokban | 
| superessive | Tiboron | Tiborokon | 
| adessive | Tibornál | Tiboroknál | 
| illative | Tiborba | Tiborokba | 
| sublative | Tiborra | Tiborokra | 
| allative | Tiborhoz | Tiborokhoz | 
| elative | Tiborból | Tiborokból | 
| delative | Tiborról | Tiborokról | 
| ablative | Tibortól | Tiboroktól | 
| Possessive forms of Tibor | 
|---|
| possessor | single possession | multiple possessions | 
| 1st person sing. | Tiborom | Tiborjaim | 
| 2nd person sing. | Tiborod | Tiborjaid | 
| 3rd person sing. | Tiborja | Tiborjai | 
| 1st person plural | Tiborunk | Tiborjaink | 
| 2nd person plural | Tiborotok | Tiborjaitok | 
| 3rd person plural | Tiborjuk | Tiborjaik |