Definify.com
Definition 2024
adgniturus
adgniturus
Latin
Participle
adgnitūrus m (feminine adgnitūra, neuter adgnitūrum); first/second declension
- Alternative form of agniturus
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | adgnitūrus | adgnitūra | adgnitūrum | adgnitūrī | adgnitūrae | adgnitūra | |
| genitive | adgnitūrī | adgnitūrae | adgnitūrī | adgnitūrōrum | adgnitūrārum | adgnitūrōrum | |
| dative | adgnitūrō | adgnitūrō | adgnitūrīs | ||||
| accusative | adgnitūrum | adgnitūram | adgnitūrum | adgnitūrōs | adgnitūrās | adgnitūra | |
| ablative | adgnitūrō | adgnitūrā | adgnitūrō | adgnitūrīs | |||
| vocative | adgnitūre | adgnitūra | adgnitūrum | adgnitūrī | adgnitūrae | adgnitūra | |