Definify.com
Definition 2025
amoliturus
amoliturus
Latin
Participle
amolitūrus m (feminine amolitūra, neuter amolitūrum); first/second declension
- about to remove
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | amolitūrus | amolitūra | amolitūrum | amolitūrī | amolitūrae | amolitūra | |
| genitive | amolitūrī | amolitūrae | amolitūrī | amolitūrōrum | amolitūrārum | amolitūrōrum | |
| dative | amolitūrō | amolitūrō | amolitūrīs | ||||
| accusative | amolitūrum | amolitūram | amolitūrum | amolitūrōs | amolitūrās | amolitūra | |
| ablative | amolitūrō | amolitūrā | amolitūrō | amolitūrīs | |||
| vocative | amolitūre | amolitūra | amolitūrum | amolitūrī | amolitūrae | amolitūra | |