Definify.com
Definition 2025
coniurandus
coniurandus
Latin
Participle
coniūrandus m (feminine coniūranda, neuter coniūrandum); first/second declension
- which is to be conspired
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | coniūrandus | coniūranda | coniūrandum | coniūrandī | coniūrandae | coniūranda | |
| genitive | coniūrandī | coniūrandae | coniūrandī | coniūrandōrum | coniūrandārum | coniūrandōrum | |
| dative | coniūrandō | coniūrandō | coniūrandīs | ||||
| accusative | coniūrandum | coniūrandam | coniūrandum | coniūrandōs | coniūrandās | coniūranda | |
| ablative | coniūrandō | coniūrandā | coniūrandō | coniūrandīs | |||
| vocative | coniūrande | coniūranda | coniūrandum | coniūrandī | coniūrandae | coniūranda | |