Definify.com
Definition 2025
consulturus
consulturus
Latin
Participle
cōnsultūrus m (feminine cōnsultūra, neuter cōnsultūrum); first/second declension
- about to consult
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | cōnsultūrus | cōnsultūra | cōnsultūrum | cōnsultūrī | cōnsultūrae | cōnsultūra | |
| genitive | cōnsultūrī | cōnsultūrae | cōnsultūrī | cōnsultūrōrum | cōnsultūrārum | cōnsultūrōrum | |
| dative | cōnsultūrō | cōnsultūrō | cōnsultūrīs | ||||
| accusative | cōnsultūrum | cōnsultūram | cōnsultūrum | cōnsultūrōs | cōnsultūrās | cōnsultūra | |
| ablative | cōnsultūrō | cōnsultūrā | cōnsultūrō | cōnsultūrīs | |||
| vocative | cōnsultūre | cōnsultūra | cōnsultūrum | cōnsultūrī | cōnsultūrae | cōnsultūra | |