Definify.com
Definition 2024
deprompturus
deprompturus
Latin
Participle
dēpromptūrus m (feminine dēpromptūra, neuter dēpromptūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | dēpromptūrus | dēpromptūra | dēpromptūrum | dēpromptūrī | dēpromptūrae | dēpromptūra | |
| genitive | dēpromptūrī | dēpromptūrae | dēpromptūrī | dēpromptūrōrum | dēpromptūrārum | dēpromptūrōrum | |
| dative | dēpromptūrō | dēpromptūrō | dēpromptūrīs | ||||
| accusative | dēpromptūrum | dēpromptūram | dēpromptūrum | dēpromptūrōs | dēpromptūrās | dēpromptūra | |
| ablative | dēpromptūrō | dēpromptūrā | dēpromptūrō | dēpromptūrīs | |||
| vocative | dēpromptūre | dēpromptūra | dēpromptūrum | dēpromptūrī | dēpromptūrae | dēpromptūra | |