Definify.com
Definition 2024
diribiturus
diribiturus
Latin
Participle
diribitūrus m (feminine diribitūra, neuter diribitūrum); first/second declension
- about to divide
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | diribitūrus | diribitūra | diribitūrum | diribitūrī | diribitūrae | diribitūra | |
| genitive | diribitūrī | diribitūrae | diribitūrī | diribitūrōrum | diribitūrārum | diribitūrōrum | |
| dative | diribitūrō | diribitūrō | diribitūrīs | ||||
| accusative | diribitūrum | diribitūram | diribitūrum | diribitūrōs | diribitūrās | diribitūra | |
| ablative | diribitūrō | diribitūrā | diribitūrō | diribitūrīs | |||
| vocative | diribitūre | diribitūra | diribitūrum | diribitūrī | diribitūrae | diribitūra | |