Definify.com
Definition 2025
giuta
giuta
Old Swedish
Verb
giūta
Conjugation
<div class="NavFrame" width: 100%;">
Conjugation of giūta (strong)
| present | past | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| infinitive | giūta | — | |||
| participle | giūtandi, -e | gutin | |||
| active voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive |
| iæk | giūter | giūti, -e | — | gø̄t | guti, -e |
| þū | giūter | giūti, -e | giūt | gø̄tt | guti, -e |
| han | giūter | giūti, -e | — | gø̄t | guti, -e |
| vīr | giūtum, -om | giūtum, -om | giūtum, -om | gutum, -om | gutum, -om |
| īr | giūtin | giūtin | giūtin | gutin | gutin |
| þēr | giūta | giūtin | — | gutu, -o | gutin |
| mediopassive voice | indicative | subjunctive | imperative | indicative | subjunctive |
| iæk | giūts | giūtis, -es | — | gø̄ts | gutis, -es |
| þū | giūts | giūtis, -es | — | gø̄tts | gutis, -es |
| han | giūts | giūtis, -es | — | gø̄ts | gutis, -es |
| vīr | giūtums, -oms | giūtums, -oms | — | gutums, -oms | gutums, -oms |
| īr | giūtins | giūtins | — | gutins | gutins |
| þēr | giūtas | giūtins | — | gutus, -os | gutins |
Descendants
- Swedish: gjuta