Definify.com
Definition 2025
immoraturus
immoraturus
Latin
Participle
immorātūrus m (feminine immorātūra, neuter immorātūrum); first/second declension
- about to loiter
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | immorātūrus | immorātūra | immorātūrum | immorātūrī | immorātūrae | immorātūra | |
| genitive | immorātūrī | immorātūrae | immorātūrī | immorātūrōrum | immorātūrārum | immorātūrōrum | |
| dative | immorātūrō | immorātūrō | immorātūrīs | ||||
| accusative | immorātūrum | immorātūram | immorātūrum | immorātūrōs | immorātūrās | immorātūra | |
| ablative | immorātūrō | immorātūrā | immorātūrō | immorātūrīs | |||
| vocative | immorātūre | immorātūra | immorātūrum | immorātūrī | immorātūrae | immorātūra | |