Definify.com
Definition 2024
inusturus
inusturus
Latin
Participle
inustūrus m (feminine inustūra, neuter inustūrum); first/second declension
- about to burn (in, off or away)
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | inustūrus | inustūra | inustūrum | inustūrī | inustūrae | inustūra | |
| genitive | inustūrī | inustūrae | inustūrī | inustūrōrum | inustūrārum | inustūrōrum | |
| dative | inustūrō | inustūrō | inustūrīs | ||||
| accusative | inustūrum | inustūram | inustūrum | inustūrōs | inustūrās | inustūra | |
| ablative | inustūrō | inustūrā | inustūrō | inustūrīs | |||
| vocative | inustūre | inustūra | inustūrum | inustūrī | inustūrae | inustūra | |