Definify.com

Definition 2024

nukalbėti

nukalbėti

Lithuanian

Verb

nukalbė́ti ‎(third-person present tense nùkalba, third-person past tense nukalbė́jo)

to talk nonsense; to "speak much and say nothing"
to outtalk

Conjugation

conjugation of nukalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	nukalbu	nukalbi	nukalba		nukalbame, nukalbam	nukalbate, nukalbat	nukalba
	past (būtasis kartinis laikas)	nukalbėjau	nukalbėjai	nukalbėjo		nukalbėjome, nukalbėjom	nukalbėjote, nukalbėjot	nukalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	nukalbėdavau	nukalbėdavai	nukalbėdavo		nukalbėdavome, nukalbėdavom	nukalbėdavote, nukalbėdavot	nukalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	nukalbėsiu	nukalbėsi	nukalbės		nukalbėsime, nukalbėsim	nukalbėsite, nukalbėsit	nukalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		nukalbėčiau	nukalbėtum, nukalbėtumei	nukalbėtų		nukalbėtumėme, nukalbėtumėm, nukalbėtume	nukalbėtumėte, nukalbėtumėt	nukalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	nukalbėk, nukalbėki	tenukalba, tenukalbie		nukalbėkime, nukalbėkim	nukalbėkite, nukalbėkit	tenukalba, tenukalbie

dalyviai of nukalbėti

	active	passive
present	nukalbąs, nukalbantis	nukalbamas
past	nukalbėjęs	nukalbėtas
past frequentative	nukalbėdavęs	—
future	nukalbėsiąs, nukalbėsiantis	nukalbėsimas

participle of necessity	—	nukalbėtinas

pusdalyvis of nukalbėti

	active
special adverbial participle	nukalbėdamas

padalyviai of nukalbėti

	active
present adverbial	nukalbant
past adverbial	nukalbėjus
past frequentative adverbial	nukalbėdavus
future adverbial	nukalbėsiant

būdinys of nukalbėti


manner of action participle	nukalbėte, nukalbėtinai