Definify.com

Definition 2025

nukeliauti

nukeliauti

Lithuanian

Verb

nukeliáuti ‎(third-person present tense nukeliáuja, third-person past tense nukeliãvo)

to travel to
to cover some distance

Conjugation

conjugation of nukeliauti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	nukeliauju	nukeliauji	nukeliauja		nukeliaujame, nukeliaujam	nukeliaujate, nukeliaujat	nukeliauja
	past (būtasis kartinis laikas)	nukeliavau	nukeliavai	nukeliavo		nukeliavome, nukeliavom	nukeliavote, nukeliavot	nukeliavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	nukeliaudavau	nukeliaudavai	nukeliaudavo		nukeliaudavome, nukeliaudavom	nukeliaudavote, nukeliaudavot	nukeliaudavo
	future (būsimasis laikas)	nukeliausiu	nukeliausi	nukeliaus		nukeliausime, nukeliausim	nukeliausite, nukeliausit	nukeliaus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		nukeliaučiau	nukeliautum, nukeliautumei	nukeliautų		nukeliautumėme, nukeliautumėm, nukeliautume	nukeliautumėte, nukeliautumėt	nukeliautų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	nukeliauk, nukeliauki	tenukeliauja, tenukeliaujie		nukeliaukime, nukeliaukim	nukeliaukite, nukeliaukit	tenukeliauja, tenukeliaujie

dalyviai of nukeliauti

	active	passive
present	nukeliaująs, nukeliaujantis	nukeliaujamas
past	nukeliavęs	nukeliautas
past frequentative	nukeliaudavęs	—
future	nukeliausiąs, nukeliausiantis	nukeliausimas

participle of necessity	—	nukeliautinas

pusdalyvis of nukeliauti

	active
special adverbial participle	nukeliaudamas

padalyviai of nukeliauti

	active
present adverbial	nukeliaujant
past adverbial	nukeliavus
past frequentative adverbial	nukeliaudavus
future adverbial	nukeliausiant

būdinys of nukeliauti


manner of action participle	nukeliaute, nukeliautinai