Definify.com
Definition 2025
ostenturus
ostenturus
Latin
Participle
ostentūrus m (feminine ostentūra, neuter ostentūrum); first/second declension
- about to exhibit
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | ostentūrus | ostentūra | ostentūrum | ostentūrī | ostentūrae | ostentūra | |
| genitive | ostentūrī | ostentūrae | ostentūrī | ostentūrōrum | ostentūrārum | ostentūrōrum | |
| dative | ostentūrō | ostentūrō | ostentūrīs | ||||
| accusative | ostentūrum | ostentūram | ostentūrum | ostentūrōs | ostentūrās | ostentūra | |
| ablative | ostentūrō | ostentūrā | ostentūrō | ostentūrīs | |||
| vocative | ostentūre | ostentūra | ostentūrum | ostentūrī | ostentūrae | ostentūra | |