Definify.com
Definition 2025
paviens
paviens
Latin
Participle
paviēns m, f, n (genitive pavientis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | paviēns | pavientēs | pavientia | ||
| genitive | pavientis | pavientium | |||
| dative | pavientī | pavientibus | |||
| accusative | pavientem | paviēns | pavientēs | pavientia | |
| ablative | paviente, pavientī1 | pavientibus | |||
| vocative | paviēns | pavientēs | pavientia | ||
1When used purely as an adjective.