Definify.com
Definition 2025
perkalbėti
perkalbėti
Lithuanian
Verb
pérkalbėti (third-person present tense pérkalba, third-person past tense pérkalbėjo)
- to make someone change their mind
- to overpersuade
Conjugation
conjugation of perkalbėti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
perkalbu | perkalbi | perkalba | perkalbame, perkalbam |
perkalbate, perkalbat |
perkalba | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
perkalbėjau | perkalbėjai | perkalbėjo | perkalbėjome, perkalbėjom |
perkalbėjote, perkalbėjot |
perkalbėjo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
perkalbėdavau | perkalbėdavai | perkalbėdavo | perkalbėdavome, perkalbėdavom |
perkalbėdavote, perkalbėdavot |
perkalbėdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
perkalbėsiu | perkalbėsi | perkalbės | perkalbėsime, perkalbėsim |
perkalbėsite, perkalbėsit |
perkalbės | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
perkalbėčiau | perkalbėtum, perkalbėtumei |
perkalbėtų | perkalbėtumėme, perkalbėtumėm, perkalbėtume |
perkalbėtumėte, perkalbėtumėt |
perkalbėtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | perkalbėk, perkalbėki |
teperkalba, teperkalbie |
perkalbėkime, perkalbėkim |
perkalbėkite, perkalbėkit |
teperkalba, teperkalbie |
||
dalyviai of perkalbėti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | perkalbąs, perkalbantis | perkalbamas |
| past | perkalbėjęs | perkalbėtas |
| past frequentative | perkalbėdavęs | — |
| future | perkalbėsiąs, perkalbėsiantis | perkalbėsimas |
| participle of necessity | — | perkalbėtinas |
pusdalyvis of perkalbėti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | perkalbėdamas |
padalyviai of perkalbėti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | perkalbant |
| past adverbial | perkalbėjus |
| past frequentative adverbial | perkalbėdavus |
| future adverbial | perkalbėsiant |
būdinys of perkalbėti
| manner of action participle | perkalbėte, perkalbėtinai |
|---|---|