Definify.com

Definition 2025

prakalbėti

prakalbėti

Lithuanian

Verb

prakalbė́ti ‎(third-person present tense pràkalba, third-person past tense prakalbė́jo)

to pipe up, to begin to speak

Conjugation

conjugation of prakalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	prakalbu	prakalbi	prakalba		prakalbame, prakalbam	prakalbate, prakalbat	prakalba
	past (būtasis kartinis laikas)	prakalbėjau	prakalbėjai	prakalbėjo		prakalbėjome, prakalbėjom	prakalbėjote, prakalbėjot	prakalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	prakalbėdavau	prakalbėdavai	prakalbėdavo		prakalbėdavome, prakalbėdavom	prakalbėdavote, prakalbėdavot	prakalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	prakalbėsiu	prakalbėsi	prakalbės		prakalbėsime, prakalbėsim	prakalbėsite, prakalbėsit	prakalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		prakalbėčiau	prakalbėtum, prakalbėtumei	prakalbėtų		prakalbėtumėme, prakalbėtumėm, prakalbėtume	prakalbėtumėte, prakalbėtumėt	prakalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	prakalbėk, prakalbėki	teprakalba, teprakalbie		prakalbėkime, prakalbėkim	prakalbėkite, prakalbėkit	teprakalba, teprakalbie

dalyviai of prakalbėti

	active	passive
present	prakalbąs, prakalbantis	prakalbamas
past	prakalbėjęs	prakalbėtas
past frequentative	prakalbėdavęs	—
future	prakalbėsiąs, prakalbėsiantis	prakalbėsimas

participle of necessity	—	prakalbėtinas

pusdalyvis of prakalbėti

	active
special adverbial participle	prakalbėdamas

padalyviai of prakalbėti

	active
present adverbial	prakalbant
past adverbial	prakalbėjus
past frequentative adverbial	prakalbėdavus
future adverbial	prakalbėsiant

būdinys of prakalbėti


manner of action participle	prakalbėte, prakalbėtinai