Definify.com
Definition 2024
prosecuturus
prosecuturus
Latin
Participle
prōsecūtūrus m (feminine prōsecūtūra, neuter prōsecūtūrum); first/second declension
- about to escort
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | prōsecūtūrus | prōsecūtūra | prōsecūtūrum | prōsecūtūrī | prōsecūtūrae | prōsecūtūra | |
| genitive | prōsecūtūrī | prōsecūtūrae | prōsecūtūrī | prōsecūtūrōrum | prōsecūtūrārum | prōsecūtūrōrum | |
| dative | prōsecūtūrō | prōsecūtūrō | prōsecūtūrīs | ||||
| accusative | prōsecūtūrum | prōsecūtūram | prōsecūtūrum | prōsecūtūrōs | prōsecūtūrās | prōsecūtūra | |
| ablative | prōsecūtūrō | prōsecūtūrā | prōsecūtūrō | prōsecūtūrīs | |||
| vocative | prōsecūtūre | prōsecūtūra | prōsecūtūrum | prōsecūtūrī | prōsecūtūrae | prōsecūtūra | |