Definify.com
Definition 2025
provocans
provocans
Latin
Participle
prōvocāns m, f, n (genitive prōvocantis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | prōvocāns | prōvocantēs | prōvocantia | ||
| genitive | prōvocantis | prōvocantium | |||
| dative | prōvocantī | prōvocantibus | |||
| accusative | prōvocantem | prōvocāns | prōvocantēs | prōvocantia | |
| ablative | prōvocante, prōvocantī1 | prōvocantibus | |||
| vocative | prōvocāns | prōvocantēs | prōvocantia | ||
1When used purely as an adjective.