Definify.com
Definition 2024
rapturus
rapturus
Latin
Participle
raptūrus m (feminine raptūra, neuter raptūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | raptūrus | raptūra | raptūrum | raptūrī | raptūrae | raptūra | |
| genitive | raptūrī | raptūrae | raptūrī | raptūrōrum | raptūrārum | raptūrōrum | |
| dative | raptūrō | raptūrō | raptūrīs | ||||
| accusative | raptūrum | raptūram | raptūrum | raptūrōs | raptūrās | raptūra | |
| ablative | raptūrō | raptūrā | raptūrō | raptūrīs | |||
| vocative | raptūre | raptūra | raptūrum | raptūrī | raptūrae | raptūra | |