Definify.com
Definition 2024
recocturus
recocturus
Latin
Participle
recoctūrus m (feminine recoctūra, neuter recoctūrum); first/second declension
- about to recook
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | recoctūrus | recoctūra | recoctūrum | recoctūrī | recoctūrae | recoctūra | |
| genitive | recoctūrī | recoctūrae | recoctūrī | recoctūrōrum | recoctūrārum | recoctūrōrum | |
| dative | recoctūrō | recoctūrō | recoctūrīs | ||||
| accusative | recoctūrum | recoctūram | recoctūrum | recoctūrōs | recoctūrās | recoctūra | |
| ablative | recoctūrō | recoctūrā | recoctūrō | recoctūrīs | |||
| vocative | recoctūre | recoctūra | recoctūrum | recoctūrī | recoctūrae | recoctūra | |