Definify.com
Definition 2025
satisfacturus
satisfacturus
Latin
Participle
satisfactūrus m (feminine satisfactūra, neuter satisfactūrum); first/second declension
- about to satisfy
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | satisfactūrus | satisfactūra | satisfactūrum | satisfactūrī | satisfactūrae | satisfactūra | |
| genitive | satisfactūrī | satisfactūrae | satisfactūrī | satisfactūrōrum | satisfactūrārum | satisfactūrōrum | |
| dative | satisfactūrō | satisfactūrō | satisfactūrīs | ||||
| accusative | satisfactūrum | satisfactūram | satisfactūrum | satisfactūrōs | satisfactūrās | satisfactūra | |
| ablative | satisfactūrō | satisfactūrā | satisfactūrō | satisfactūrīs | |||
| vocative | satisfactūre | satisfactūra | satisfactūrum | satisfactūrī | satisfactūrae | satisfactūra | |