Definify.com
Definition 2024
užbučiuoti
užbučiuoti
Lithuanian
Verb
užbučiuoti (third-person present tense užbučiuoja, third-person past tense užbučiavo)
Conjugation
conjugation of užbučiuoti
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
užbučiuoju | užbučiuoji | užbučiuoja | užbučiuojame, užbučiuojam |
užbučiuojate, užbučiuojat |
užbučiuoja | |
past (būtasis kartinis laikas) |
užbučiavau | užbučiavai | užbučiavo | užbučiavome, užbučiavom |
užbučiavote, užbučiavot |
užbučiavo | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
užbučiuodavau | užbučiuodavai | užbučiuodavo | užbučiuodavome, užbučiuodavom |
užbučiuodavote, užbučiuodavot |
užbučiuodavo | ||
future (būsimasis laikas) |
užbučiuosiu | užbučiuosi | užbučiuos | užbučiuosime, užbučiuosim |
užbučiuosite, užbučiuosit |
užbučiuos | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
užbučiuočiau | užbučiuotum, užbučiuotumei |
užbučiuotų | užbučiuotumėme, užbučiuotumėm, užbučiuotume |
užbučiuotumėte, užbučiuotumėt |
užbučiuotų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | užbučiuok, užbučiuoki |
teužbučiuoja, teužbučiuojie |
užbučiuokime, užbučiuokim |
užbučiuokite, užbučiuokit |
teužbučiuoja, teužbučiuojie |
dalyviai of užbučiuoti
active | passive | |
---|---|---|
present | užbučiuojąs, užbučiuojantis | užbučiuojamas |
past | užbučiavęs | užbučiuotas |
past frequentative | užbučiuodavęs | — |
future | užbučiuosiąs, užbučiuosiantis | užbučiuosimas |
participle of necessity | — | užbučiuotinas |
pusdalyvis of užbučiuoti
active | |
---|---|
special adverbial participle | užbučiuodamas |
padalyviai of užbučiuoti
active | |
---|---|
present adverbial | užbučiuojant |
past adverbial | užbučiavus |
past frequentative adverbial | užbučiuodavus |
future adverbial | užbučiuosiant |
būdinys of užbučiuoti
manner of action participle | užbučiuote, užbučiuotinai |
---|