Definify.com
Definition 2025
-mikko
-mikko
Finnish
Noun
-mikko
- Suffix used in some compound nouns.
Declension
| Inflection of -mikko (Kotus type 1/valo, kk-k gradation) | |||
|---|---|---|---|
| nominative | -mikko | -mikot | |
| genitive | -mikon | -mikkojen | |
| partitive | -mikkoa | -mikkoja | |
| illative | -mikkoon | -mikkoihin | |
| singular | plural | ||
| nominative | -mikko | -mikot | |
| accusative | nom. | -mikko | -mikot |
| gen. | -mikon | ||
| genitive | -mikon | -mikkojen | |
| partitive | -mikkoa | -mikkoja | |
| inessive | -mikossa | -mikoissa | |
| elative | -mikosta | -mikoista | |
| illative | -mikkoon | -mikkoihin | |
| adessive | -mikolla | -mikoilla | |
| ablative | -mikolta | -mikoilta | |
| allative | -mikolle | -mikoille | |
| essive | -mikkona | -mikkoina | |
| translative | -mikoksi | -mikoiksi | |
| instructive | — | -mikoin | |
| abessive | -mikotta | -mikoitta | |
| comitative | — | -mikkoineen | |
Compounds
- baarimikko
- kipinämikko
- ovimikko
- rättimikko