Definify.com
Definition 2024
aboriturus
aboriturus
Latin
Participle
aboritūrus m (feminine aboritūra, neuter aboritūrum); first/second declension
- about to disappear
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | aboritūrus | aboritūra | aboritūrum | aboritūrī | aboritūrae | aboritūra | |
| genitive | aboritūrī | aboritūrae | aboritūrī | aboritūrōrum | aboritūrārum | aboritūrōrum | |
| dative | aboritūrō | aboritūrō | aboritūrīs | ||||
| accusative | aboritūrum | aboritūram | aboritūrum | aboritūrōs | aboritūrās | aboritūra | |
| ablative | aboritūrō | aboritūrā | aboritūrō | aboritūrīs | |||
| vocative | aboritūre | aboritūra | aboritūrum | aboritūrī | aboritūrae | aboritūra | |