Definify.com
Definition 2025
abstenturus
abstenturus
Latin
Participle
abstentūrus m (feminine abstentūra, neuter abstentūrum); first/second declension
- about to abstain
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | abstentūrus | abstentūra | abstentūrum | abstentūrī | abstentūrae | abstentūra | |
| genitive | abstentūrī | abstentūrae | abstentūrī | abstentūrōrum | abstentūrārum | abstentūrōrum | |
| dative | abstentūrō | abstentūrō | abstentūrīs | ||||
| accusative | abstentūrum | abstentūram | abstentūrum | abstentūrōs | abstentūrās | abstentūra | |
| ablative | abstentūrō | abstentūrā | abstentūrō | abstentūrīs | |||
| vocative | abstentūre | abstentūra | abstentūrum | abstentūrī | abstentūrae | abstentūra | |