Definify.com
Definition 2024
adiugaturus
adiugaturus
Latin
Participle
adiugatūrus m (feminine adiugatūra, neuter adiugatūrum); first/second declension
- about to fasten
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | adiugatūrus | adiugatūra | adiugatūrum | adiugatūrī | adiugatūrae | adiugatūra | |
| genitive | adiugatūrī | adiugatūrae | adiugatūrī | adiugatūrōrum | adiugatūrārum | adiugatūrōrum | |
| dative | adiugatūrō | adiugatūrō | adiugatūrīs | ||||
| accusative | adiugatūrum | adiugatūram | adiugatūrum | adiugatūrōs | adiugatūrās | adiugatūra | |
| ablative | adiugatūrō | adiugatūrā | adiugatūrō | adiugatūrīs | |||
| vocative | adiugatūre | adiugatūra | adiugatūrum | adiugatūrī | adiugatūrae | adiugatūra | |