Definify.com
Definition 2024
adiuncturus
adiuncturus
Latin
Participle
adiūnctūrus m (feminine adiūnctūra, neuter adiūnctūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | adiūnctūrus | adiūnctūra | adiūnctūrum | adiūnctūrī | adiūnctūrae | adiūnctūra | |
| genitive | adiūnctūrī | adiūnctūrae | adiūnctūrī | adiūnctūrōrum | adiūnctūrārum | adiūnctūrōrum | |
| dative | adiūnctūrō | adiūnctūrō | adiūnctūrīs | ||||
| accusative | adiūnctūrum | adiūnctūram | adiūnctūrum | adiūnctūrōs | adiūnctūrās | adiūnctūra | |
| ablative | adiūnctūrō | adiūnctūrā | adiūnctūrō | adiūnctūrīs | |||
| vocative | adiūnctūre | adiūnctūra | adiūnctūrum | adiūnctūrī | adiūnctūrae | adiūnctūra | |