Definify.com
Definition 2024
admoniturus
admoniturus
Latin
Participle
admonitūrus m (feminine admonitūra, neuter admonitūrum); first/second declension
- about to admonish
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | admonitūrus | admonitūra | admonitūrum | admonitūrī | admonitūrae | admonitūra | |
| genitive | admonitūrī | admonitūrae | admonitūrī | admonitūrōrum | admonitūrārum | admonitūrōrum | |
| dative | admonitūrō | admonitūrō | admonitūrīs | ||||
| accusative | admonitūrum | admonitūram | admonitūrum | admonitūrōs | admonitūrās | admonitūra | |
| ablative | admonitūrō | admonitūrā | admonitūrō | admonitūrīs | |||
| vocative | admonitūre | admonitūra | admonitūrum | admonitūrī | admonitūrae | admonitūra | |