Definify.com
Definition 2024
adnuntiaturus
adnuntiaturus
Latin
Participle
adnūntiātūrus m (feminine adnūntiātūra, neuter adnūntiātūrum); first/second declension
- about to announce
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | adnūntiātūrus | adnūntiātūra | adnūntiātūrum | adnūntiātūrī | adnūntiātūrae | adnūntiātūra | |
| genitive | adnūntiātūrī | adnūntiātūrae | adnūntiātūrī | adnūntiātūrōrum | adnūntiātūrārum | adnūntiātūrōrum | |
| dative | adnūntiātūrō | adnūntiātūrō | adnūntiātūrīs | ||||
| accusative | adnūntiātūrum | adnūntiātūram | adnūntiātūrum | adnūntiātūrōs | adnūntiātūrās | adnūntiātūra | |
| ablative | adnūntiātūrō | adnūntiātūrā | adnūntiātūrō | adnūntiātūrīs | |||
| vocative | adnūntiātūre | adnūntiātūra | adnūntiātūrum | adnūntiātūrī | adnūntiātūrae | adnūntiātūra | |