Definify.com

Definition 2024

apgalėti

apgalėti

Lithuanian

Verb

apgalė́ti ‎(third-person present tense àpgali, third-person past tense apgalė́jo)

to overpower
to defeat

Conjugation

conjugation of apgalėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	apgaliu	apgali	apgali		apgalime, apgalim	apgalite, apgalit	apgali
	past (būtasis kartinis laikas)	apgalėjau	apgalėjai	apgalėjo		apgalėjome, apgalėjom	apgalėjote, apgalėjot	apgalėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	apgalėdavau	apgalėdavai	apgalėdavo		apgalėdavome, apgalėdavom	apgalėdavote, apgalėdavot	apgalėdavo
	future (būsimasis laikas)	apgalėsiu	apgalėsi	apgalės		apgalėsime, apgalėsim	apgalėsite, apgalėsit	apgalės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		apgalėčiau	apgalėtum, apgalėtumei	apgalėtų		apgalėtumėme, apgalėtumėm, apgalėtume	apgalėtumėte, apgalėtumėt	apgalėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	apgalėk, apgalėki	teapgali, teapgalie		apgalėkime, apgalėkim	apgalėkite, apgalėkit	teapgali, teapgalie

dalyviai of apgalėti

	active	passive
present	apgalįs, apgalintis	apgalimas
past	apgalėjęs	apgalėtas
past frequentative	apgalėdavęs	—
future	apgalėsiąs, apgalėsiantis	apgalėsimas

participle of necessity	—	apgalėtinas

pusdalyvis of apgalėti

	active
special adverbial participle	apgalėdamas

padalyviai of apgalėti

	active
present adverbial	apgalint
past adverbial	apgalėjus
past frequentative adverbial	apgalėdavus
future adverbial	apgalėsiant

būdinys of apgalėti


manner of action participle	apgalėte, apgalėtinai

Derived terms

apgalėjimas
- apsigalėjimas
apsigalėti