Definify.com
Definition 2024
arrepturus
arrepturus
Latin
Participle
arrēptūrus m (feminine arrēptūra, neuter arrēptūrum); first/second declension
- about to creep
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | arrēptūrus | arrēptūra | arrēptūrum | arrēptūrī | arrēptūrae | arrēptūra | |
| genitive | arrēptūrī | arrēptūrae | arrēptūrī | arrēptūrōrum | arrēptūrārum | arrēptūrōrum | |
| dative | arrēptūrō | arrēptūrō | arrēptūrīs | ||||
| accusative | arrēptūrum | arrēptūram | arrēptūrum | arrēptūrōs | arrēptūrās | arrēptūra | |
| ablative | arrēptūrō | arrēptūrā | arrēptūrō | arrēptūrīs | |||
| vocative | arrēptūre | arrēptūra | arrēptūrum | arrēptūrī | arrēptūrae | arrēptūra | |