Definify.com
Definition 2024
bubonicus
bubonicus
Latin
Adjective
būbōnicus m (feminine būbōnica, neuter būbōnicum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | būbōnicus | būbōnica | būbōnicum | būbōnicī | būbōnicae | būbōnica | |
| genitive | būbōnicī | būbōnicae | būbōnicī | būbōnicōrum | būbōnicārum | būbōnicōrum | |
| dative | būbōnicō | būbōnicō | būbōnicīs | ||||
| accusative | būbōnicum | būbōnicam | būbōnicum | būbōnicōs | būbōnicās | būbōnica | |
| ablative | būbōnicō | būbōnicā | būbōnicō | būbōnicīs | |||
| vocative | būbōnice | būbōnica | būbōnicum | būbōnicī | būbōnicae | būbōnica | |
Related terms
Descendants
- English: bubonic