Definify.com
Definition 2024
concocturus
concocturus
Latin
Participle
concoctūrus m (feminine concoctūra, neuter concoctūrum); first/second declension
- about to concoct
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | concoctūrus | concoctūra | concoctūrum | concoctūrī | concoctūrae | concoctūra | |
| genitive | concoctūrī | concoctūrae | concoctūrī | concoctūrōrum | concoctūrārum | concoctūrōrum | |
| dative | concoctūrō | concoctūrō | concoctūrīs | ||||
| accusative | concoctūrum | concoctūram | concoctūrum | concoctūrōs | concoctūrās | concoctūra | |
| ablative | concoctūrō | concoctūrā | concoctūrō | concoctūrīs | |||
| vocative | concoctūre | concoctūra | concoctūrum | concoctūrī | concoctūrae | concoctūra | |