Definify.com
Definition 2024
confecturus
confecturus
Latin
Participle
cōnfectūrus m (feminine cōnfectūra, neuter cōnfectūrum); first/second declension
- about to accomplish etc.
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | cōnfectūrus | cōnfectūra | cōnfectūrum | cōnfectūrī | cōnfectūrae | cōnfectūra | |
| genitive | cōnfectūrī | cōnfectūrae | cōnfectūrī | cōnfectūrōrum | cōnfectūrārum | cōnfectūrōrum | |
| dative | cōnfectūrō | cōnfectūrō | cōnfectūrīs | ||||
| accusative | cōnfectūrum | cōnfectūram | cōnfectūrum | cōnfectūrōs | cōnfectūrās | cōnfectūra | |
| ablative | cōnfectūrō | cōnfectūrā | cōnfectūrō | cōnfectūrīs | |||
| vocative | cōnfectūre | cōnfectūra | cōnfectūrum | cōnfectūrī | cōnfectūrae | cōnfectūra | |