Definify.com
Definition 2024
coniurans
coniurans
Latin
Participle
coniūrāns m, f, n (genitive coniūrantis); third declension
Inflection
Third declension.
Number | Singular | Plural | |||
---|---|---|---|---|---|
Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
nominative | coniūrāns | coniūrantēs | coniūrantia | ||
genitive | coniūrantis | coniūrantium | |||
dative | coniūrantī | coniūrantibus | |||
accusative | coniūrantem | coniūrāns | coniūrantēs | coniūrantia | |
ablative | coniūrante, coniūrantī1 | coniūrantibus | |||
vocative | coniūrāns | coniūrantēs | coniūrantia |
1When used purely as an adjective.