Definify.com
Definition 2024
conmoturus
conmoturus
Latin
Participle
conmōtūrus m (feminine conmōtūra, neuter conmōtūrum); first/second declension
- Alternative form of commōturus
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | conmōtūrus | conmōtūra | conmōtūrum | conmōtūrī | conmōtūrae | conmōtūra | |
| genitive | conmōtūrī | conmōtūrae | conmōtūrī | conmōtūrōrum | conmōtūrārum | conmōtūrōrum | |
| dative | conmōtūrō | conmōtūrō | conmōtūrīs | ||||
| accusative | conmōtūrum | conmōtūram | conmōtūrum | conmōtūrōs | conmōtūrās | conmōtūra | |
| ablative | conmōtūrō | conmōtūrā | conmōtūrō | conmōtūrīs | |||
| vocative | conmōtūre | conmōtūra | conmōtūrum | conmōtūrī | conmōtūrae | conmōtūra | |