Definify.com
Definition 2025
dirginti
dirginti
Lithuanian
Verb
dìrginti (third-person present tense dìrgina, third-person past tense dìrgino) [2]
Conjugation
conjugation of dirginti
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
dirginu | dirgini | dirgina | dirginame, dirginam |
dirginate, dirginat |
dirgina | |
past (būtasis kartinis laikas) |
dirginau | dirginai | dirgino | dirginome, dirginom |
dirginote, dirginot |
dirgino | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
dirgindavau | dirgindavai | dirgindavo | dirgindavome, dirgindavom |
dirgindavote, dirgindavot |
dirgindavo | ||
future (būsimasis laikas) |
dirginsiu | dirginsi | dirgins | dirginsime, dirginsim |
dirginsite, dirginsit |
dirgins | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
dirginčiau | dirgintum, dirgintumei |
dirgintų | dirgintumėme, dirgintumėm, dirgintume |
dirgintumėte, dirgintumėt |
dirgintų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | dirgink, dirginki |
tedirgina, tedirginie |
dirginkime, dirginkim |
dirginkite, dirginkit |
tedirgina, tedirginie |
dalyviai of dirginti
active | passive | |
---|---|---|
present | dirginąs, dirginantis | dirginamas |
past | dirginęs | dirgintas |
past frequentative | dirgindavęs | — |
future | dirginsiąs, dirginsiantis | dirginsimas |
participle of necessity | — | dirgintinas |
pusdalyvis of dirginti
active | |
---|---|
special adverbial participle | dirgindamas |
padalyviai of dirginti
active | |
---|---|
present adverbial | dirginant |
past adverbial | dirginus |
past frequentative adverbial | dirgindavus |
future adverbial | dirginsiant |
būdinys of dirginti
manner of action participle | dirginte, dirgintinai |
---|
Synonyms
- erzinti, nervinti, gadinti
Derived terms
- (verbal noun) dìrginimas m
Verbs with prefixes
|
See also
- pykinti
Participle
dìrginti m (past passive)
- masculine plural nominative form of dirgintas.
References
- 1 2 3 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, ISBN 978 90 04 15504 6, page 135-136
- ↑ “dirginti” in Juozas Balčikonis [et al.] (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ↑ “dirginti” in Victoria Martsinkyavitshute (2012), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian, Seventh printing. New York: Hippocrene Books. ISBN 978-0-7818-0151-5