Definify.com
Definition 2024
disiuncturus
disiuncturus
Latin
Participle
disiūnctūrus m (feminine disiūnctūra, neuter disiūnctūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | disiūnctūrus | disiūnctūra | disiūnctūrum | disiūnctūrī | disiūnctūrae | disiūnctūra | |
| genitive | disiūnctūrī | disiūnctūrae | disiūnctūrī | disiūnctūrōrum | disiūnctūrārum | disiūnctūrōrum | |
| dative | disiūnctūrō | disiūnctūrō | disiūnctūrīs | ||||
| accusative | disiūnctūrum | disiūnctūram | disiūnctūrum | disiūnctūrōs | disiūnctūrās | disiūnctūra | |
| ablative | disiūnctūrō | disiūnctūrā | disiūnctūrō | disiūnctūrīs | |||
| vocative | disiūnctūre | disiūnctūra | disiūnctūrum | disiūnctūrī | disiūnctūrae | disiūnctūra | |