Definify.com
Definition 2025
dissipans
dissipans
Latin
Participle
dissipāns m, f, n (genitive dissipantis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | dissipāns | dissipantēs | dissipantia | ||
| genitive | dissipantis | dissipantium | |||
| dative | dissipantī | dissipantibus | |||
| accusative | dissipantem | dissipāns | dissipantēs | dissipantia | |
| ablative | dissipante, dissipantī1 | dissipantibus | |||
| vocative | dissipāns | dissipantēs | dissipantia | ||
1When used purely as an adjective.