Definify.com
Definition 2025
forcippian
forcippian
Old English
Verb
forċippian
- to cut off
Conjugation
Conjugation of forċippian (weak class 2)
| infinitive | forċippian | tō forċippianne |
|---|---|---|
| indicative | present | past |
| 1st-person singular | forċippie forċippiġe |
forċippode |
| 2nd-person singular | forċippast | forċippodest |
| 3rd-person singular | forċippaþ | forċippode |
| plural | forċippiaþ forċippiġaþ |
forċippodon |
| subjunctive | present | past |
| singular | forċippie forċippiġe |
forċippode |
| plural | forċippien forċippiġen |
forċippoden |
| imperative | ||
| singular | forċippa | |
| plural | forċippiaþ forċippiġaþ |
|
| participle | present | past |
| forċippiende forċippiġende |
(ġe)forċippod | |