Definify.com
Definition 2024
imbiturus
imbiturus
Latin
Participle
imbitūrus m (feminine imbitūra, neuter imbitūrum); first/second declension
- about to imbibe
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | imbitūrus | imbitūra | imbitūrum | imbitūrī | imbitūrae | imbitūra | |
| genitive | imbitūrī | imbitūrae | imbitūrī | imbitūrōrum | imbitūrārum | imbitūrōrum | |
| dative | imbitūrō | imbitūrō | imbitūrīs | ||||
| accusative | imbitūrum | imbitūram | imbitūrum | imbitūrōs | imbitūrās | imbitūra | |
| ablative | imbitūrō | imbitūrā | imbitūrō | imbitūrīs | |||
| vocative | imbitūre | imbitūra | imbitūrum | imbitūrī | imbitūrae | imbitūra | |