Definify.com
Definition 2025
imminiturus
imminiturus
Latin
Participle
imminitūrus m (feminine imminitūra, neuter imminitūrum); first/second declension
- about to impend
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | imminitūrus | imminitūra | imminitūrum | imminitūrī | imminitūrae | imminitūra | |
| genitive | imminitūrī | imminitūrae | imminitūrī | imminitūrōrum | imminitūrārum | imminitūrōrum | |
| dative | imminitūrō | imminitūrō | imminitūrīs | ||||
| accusative | imminitūrum | imminitūram | imminitūrum | imminitūrōs | imminitūrās | imminitūra | |
| ablative | imminitūrō | imminitūrā | imminitūrō | imminitūrīs | |||
| vocative | imminitūre | imminitūra | imminitūrum | imminitūrī | imminitūrae | imminitūra | |