Definify.com
Definition 2024
impositurus
impositurus
Latin
Participle
impōsitūrus m (feminine impōsitūra, neuter impōsitūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | impōsitūrus | impōsitūra | impōsitūrum | impōsitūrī | impōsitūrae | impōsitūra | |
| genitive | impōsitūrī | impōsitūrae | impōsitūrī | impōsitūrōrum | impōsitūrārum | impōsitūrōrum | |
| dative | impōsitūrō | impōsitūrō | impōsitūrīs | ||||
| accusative | impōsitūrum | impōsitūram | impōsitūrum | impōsitūrōs | impōsitūrās | impōsitūra | |
| ablative | impōsitūrō | impōsitūrā | impōsitūrō | impōsitūrīs | |||
| vocative | impōsitūre | impōsitūra | impōsitūrum | impōsitūrī | impōsitūrae | impōsitūra | |