Definify.com
Definition 2025
improbans
improbans
Latin
Participle
improbāns m, f, n (genitive improbantis); third declension
Inflection
Third declension.
Number | Singular | Plural | |||
---|---|---|---|---|---|
Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
nominative | improbāns | improbantēs | improbantia | ||
genitive | improbantis | improbantium | |||
dative | improbantī | improbantibus | |||
accusative | improbantem | improbāns | improbantēs | improbantia | |
ablative | improbante, improbantī1 | improbantibus | |||
vocative | improbāns | improbantēs | improbantia |
1When used purely as an adjective.