Definify.com
Definition 2025
improbans
improbans
Latin
Participle
improbāns m, f, n (genitive improbantis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | improbāns | improbantēs | improbantia | ||
| genitive | improbantis | improbantium | |||
| dative | improbantī | improbantibus | |||
| accusative | improbantem | improbāns | improbantēs | improbantia | |
| ablative | improbante, improbantī1 | improbantibus | |||
| vocative | improbāns | improbantēs | improbantia | ||
1When used purely as an adjective.