Definify.com
Definition 2024
indulturus
indulturus
Latin
Participle
indultūrus m (feminine indultūra, neuter indultūrum); first/second declension
- about to indulge
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | indultūrus | indultūra | indultūrum | indultūrī | indultūrae | indultūra | |
| genitive | indultūrī | indultūrae | indultūrī | indultūrōrum | indultūrārum | indultūrōrum | |
| dative | indultūrō | indultūrō | indultūrīs | ||||
| accusative | indultūrum | indultūram | indultūrum | indultūrōs | indultūrās | indultūra | |
| ablative | indultūrō | indultūrā | indultūrō | indultūrīs | |||
| vocative | indultūre | indultūra | indultūrum | indultūrī | indultūrae | indultūra | |