Definify.com
Definition 2024
interempturus
interempturus
Latin
Participle
interemptūrus m (feminine interemptūra, neuter interemptūrum); first/second declension
- about to abolish
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | interemptūrus | interemptūra | interemptūrum | interemptūrī | interemptūrae | interemptūra | |
| genitive | interemptūrī | interemptūrae | interemptūrī | interemptūrōrum | interemptūrārum | interemptūrōrum | |
| dative | interemptūrō | interemptūrō | interemptūrīs | ||||
| accusative | interemptūrum | interemptūram | interemptūrum | interemptūrōs | interemptūrās | interemptūra | |
| ablative | interemptūrō | interemptūrā | interemptūrō | interemptūrīs | |||
| vocative | interemptūre | interemptūra | interemptūrum | interemptūrī | interemptūrae | interemptūra | |