Definify.com
Definition 2024
malefacturus
malefacturus
Latin
Participle
malefactūrus m (feminine malefactūra, neuter malefactūrum); first/second declension
- about to harm
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | malefactūrus | malefactūra | malefactūrum | malefactūrī | malefactūrae | malefactūra | |
| genitive | malefactūrī | malefactūrae | malefactūrī | malefactūrōrum | malefactūrārum | malefactūrōrum | |
| dative | malefactūrō | malefactūrō | malefactūrīs | ||||
| accusative | malefactūrum | malefactūram | malefactūrum | malefactūrōs | malefactūrās | malefactūra | |
| ablative | malefactūrō | malefactūrā | malefactūrō | malefactūrīs | |||
| vocative | malefactūre | malefactūra | malefactūrum | malefactūrī | malefactūrae | malefactūra | |