Definify.com
Definition 2024
minti
minti
See also: minți
Aromanian
Alternative forms
Noun
minti f (plural mintsã)
Derived terms
Derived terms
|
Lithuanian
Pronunciation
Etymology 1
- From Proto-Balto-Slavic *minʔ-[1]. Cognate with Latvian mīt[1] and Russian мять (mjatʹ, “to crumple; to knead”)[1].
Verb
mìnti (third-person present tense mìna, third-person past tense mýnė) [2]
- (transitive) to trample
Conjugation
conjugation of minti
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
minu | mini | mina | miname, minam |
minate, minat |
mina | |
past (būtasis kartinis laikas) |
myniau | mynei | mynė | mynėme, mynėm |
mynėte, mynėt |
mynė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
mindavau | mindavai | mindavo | mindavome, mindavom |
mindavote, mindavot |
mindavo | ||
future (būsimasis laikas) |
minsiu | minsi | mins | minsime, minsim |
minsite, minsit |
mins | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
minčiau | mintum | mintų | mintumėme, mintumėm, mintume |
mintumėte, mintumėt |
mintų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | mink, minki |
temina | minkime, minkim |
minkite, minkit |
temina |
dalyviai of minti
pusdalyvis of minti
active | |
---|---|
special adverbial participle | mindamas |
padalyviai of minti
active | |
---|---|
present adverbial | minant |
past adverbial | mynus |
past frequentative adverbial | mindavus |
future adverbial | minsiant |
Related terms
Derived terms
verbs with prefixes
|
nouns derived from mìnti
|
Participle
mintì m (past passive)
- masculine plural nominative form of mìntas.
Etymology 2
Verb
miñti (third-person present tense mẽna, third-person past tense mìnė) [3]
Conjugation
conjugation of minti
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) |
|||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
|||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
menu | meni | mena | mename, menam |
menate, menat |
mena | |
past (būtasis kartinis laikas) |
miniau | minei | minė | minėme, minėm |
minėte, minėt |
minė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
mindavau | mindavai | mindavo | mindavome, mindavom |
mindavote, mindavot |
mindavo | ||
future (būsimasis laikas) |
minsiu | minsi | mins | minsime, minsim |
minsite, minsit |
mins | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
minčiau | mintum | mintų | mintumėme, mintumėm, mintume |
mintumėte, mintumėt |
mintų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | mink, minki |
temena | minkime, minkim |
minkite, minkit |
temena |
dalyviai of minti
active | passive | |
---|---|---|
present | menąs, menantis | menamas |
past | minęs | mintas |
past frequentative | mindavęs | — |
future | minsiąs, minsiantis | minsimas |
participle of necessity | — | mintinas |
pusdalyvis of minti
active | |
---|---|
special adverbial participle | mindamas |
padalyviai of minti
Synonyms
Related terms
- (noun) mintis f
Derived terms
verbs with prefixes
|
nouns derived from miñti
|
See also
- spręsti
Participle
mintì m (past passive)
- masculine plural nominative form of miñtas.
References
- 1 2 3 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, ISBN 978 90 04 15504 6, page 315-316. ISBN 978 90 04 15504 6
- ↑ “mìnti” in Juozas Balčikonis [et al.] (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- 1 2 3 “miñti” in Balčikonis, op. cit.